Žinių visuomenėje žmogus, jo gebėjimai, žinios, sveikata tampa svarbesni už gamtos ar žmonių sukauptą materialųjį turtą. Nuo to, kokiu žmogiškuoju kapitalu disponuoja individai, priklauso paties individo, organizacijos, regiono ir valstybės konkurencingumas, plėtra, darnus vystymasis. Jo kiekis ir kokybė lemia šalies ar jos regiono vystymąsi. Todėl mokslininkai siekia išmatuoti žmogiškąjį kapitalą, apibrėžti jį apibūdinančius rodiklius. Lietuvoje žmogiškasis kapitalas socialinių ir kitų mokslų atstovų daugiau nagrinėjamas organizacijos lygmeniu. Regionų, miesto ir kaimo lygmeniu žmogiškasis kapitalas analizuotas nedaug. Svarbu ne tik žmogiškasis kapitalas, jo apimtis ir dinamika, bet ir tai, kaip jis veikia šalies ar regiono socialinį klimatą.
Darbo tikslas - nustatyti ryšį tarp regiono kaimiškumo ir regiono žmogiškojo kapitalo dydžio. Įgyvendinant šį tikslą, buvo sprendžiami tokie uždaviniai:
- išanalizuoti žmogiškojo kapitalo sąvokos turinį užsienio ir Lietuvos mokslininkų darbuose;
- suformuoti rodiklių rinkinį, tinkamą žmogiškajam kapitalui matuoti regioniniu lygmeniu;
- identifikuoti žmogiškojo kapitalo raidos Lietuvos regionuose, atsižvelgiant į jų kaimiškumą, tendencijas.
Apibendrinus įvairių šalių mokslininkų darbų žmogiškojo kapitalo tematika gerąją patirtį, buvo parengtas Lietuvos regionų žmogiškajam kapitalui vertinti rodiklių rinkinys, kurio pagrindu atlikti žmogiškojo kapitalo, jo panaudojimo ir poveikio regiono socialiniam kapitalui tyrimai. Regionai buvo išskirti remiantis EBPO kaimiškų regionų klasifikavimo principu. Žmogiškojo kapitalo analizė Lietuvos regionuose parodė, kad jis kiekybine išraiška mažėja visuose regionuose, tačiau kaimiškuose mažėja sparčiau negu miestiškuose. Žmogiškojo kapitalo kokybė tiriamuoju laikotarpiu nuolat gerėjo visuose regionuose, bet kaimiškuose visą laiką buvo blogesnė. Tyrimai parodė, kad nei viešasis, nei privatus sektoriai deramai nesugeba panaudoti didėjančio regionų kokybinio žmogiškojo kapitalo. Taip pat nustatyta, kad gerėjanti žmogiškojo kapitalo kokybė neturi kiek didesnio poveikio socialinio kapitalo raidai.
Raktiniai žodžiai: žmogiškasis kapitalas, žmogiškojo kapitalo panaudojimas, žmogiškojo kapitalo poveikis socialiniam kapitalui, regionai, kaimiškumas.
Kaimo žmogiškojo kapitalo raida: Mokslo studija / Gediminas Kuliešis, Lina Pareigienė, Irena Naus - Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2012. - 58 p.; iliustr., santr. angl. (Online) ISBN 978-9955-481-34-8.
| © 2012 | Visos teisės priklauso Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui |
