Efektyvumo didinimas yra infliacijos nesukeliančio, tvaraus ekonominio augimo šaltinis ir vienas svarbiausių konkurencingumo veiksnių. Įmonių ir sektorių gamybos efektyvumas bei konkurencingumas lemia ir bendrąjį valstybės konkurencingumą. Studijos tikslas - atlikti efektyvumo ir bendrojo produktyvumo pokyčių Lietuvos žemės ūkio sektoriuje analizę ir pasiūlyti žemės ūkio politikos formavimo sprendimus. Efektyvumo analizė atlikta įvairiais lygmenimis. Pirma, žemės ūkio sektorius palygintas su kitais šalies ūkio sektoriais. Antra, Lietuvos ūkininkų ūkių veikla įvertinta Europos Sąjungos kontekste. Trečia, ūkininkų ūkių veiklos rezultatai analizuojami nacionaliniu lygmeniu. Taigi, studiją sudaro keturi skyriai. Pirmajame pristatoma tyrimo idėja ir pateikiama literatūros apžvalga. Antrajame skyriuje pristatomi tyrime naudoti metodai, t.y. duomenų apgaubties analizė, Malmkvisto bendrojo produktyvumo indeksas ir daugiakriterinio vertinimo metodas MULTIMOORA. Trečiajame skyriuje Lietuvos žemės ūkio sektoriaus veiklos efektyvumas lyginamas su kitais ūkio sektoriais taikant indeksinę analizę ir ribinius metodus. Ketvirtajame skyriuje, remiantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis, analizuojama Lietuvos ūkininkų ūkių veikla. Tarptautinis palyginimas atliktas taikant duomenų apgaubties analizę. Lietuvos ūkininkų ūkių veikla nacionaliniu lygmeniu įvertinta taikant minėtus ribinius metodus. Studijoje aptariama gautų rezultatų įtaka formuojant žemės ūkio politiką.
Duomenų apgaubties analizė leido nustatyti potencialius efektyvumo didinimo būdus. Baltijos valstybėms svarbiausia padidinti augalininkystės produkcijos apimtis ir žemės ūkio produktyvumą. Studijoje aptariami žemės ūkio plėtros ateities iššūkiai Baltijos valstybėse. 2005-2007 m. Lietuvos ūkininkų ūkių gamybinis efektyvumas buvo sumažėjęs. Tyrimo metu efektyviausi buvo mišrūs ūkiai vyraujant augalininkystei ir galvijininkystei (žolėdžiams). Išanalizavus rezervus įvertinta nagrinėtų veiksnių svarba veiklos neefektyvumui (didžiausią neigiamą įtaką darė žemas žemės našumas, turto grąža). Taigi, svarbu diegti technologines inovacijas, kurios leistų padidinti gamybos veiksnių produktyvumą ir gamybos efektyvumą. Tam turėtų būti inicijuojamos atitinkamos paramos ir mokslinių tyrimų programos, derinamos prie efektyvumo bei produktyvumo rodiklių pokyčių.
Raktiniai žodžiai: ūkininkų ūkiai, efektyvumas, bendrasis produktyvumas, duomenų apgaubties analizė.
Patterns of Efficiency and Productivity in the Lithuanian Agriculture: A Non-parametric Analysis: Scientific Study / Tomas Baležentis, Irena Kriščiukaitienė. - Vilnius: Lithuanian Institute of Agrarian Economics, 2012. - 61 p. (Online) ISBN 978-9955-481-35-5.
| © 2012 | Visos teisės priklauso Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui |
