Straipsnyje analizuojama paramos mažo nepalankumo ūkininkauti vietovėms, ekologinio ūkininkavimo, paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos įrengimo pievoje bei ariamoje žemėje, kraštovaizdžio tvarkymo ir retųjų veislių gyvulių ir paukščių programų įgyvendinimo įtaka ūkių pelnui ir konkurencingumui. Taikant ūkių gamybos optimizavimo metodą, nustatomi perspektyvios veiklos modeliniai ūkiai, maksimaliai panaudojant galimų įgyvendinti agrarinės aplinkosaugos priemonės programų teikiamą paramą mažo nepalankumo ir palankiose ūkininkauti vietovėse, išaiškinamos priežastys, galinčios stabdyti žemdirbių suinteresuotumą dalyvauti agrarinės aplinkosaugos programose. Tyrimo rezultatai parodė, kad teikiama valstybės parama agrarinės aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti mažo nepalankumo vietovėse kompensuoja ūkių prarandamas pajamas, tačiau palankiose ūkininkauti vietovėse esantys ekologiniai ūkiai, kurie užsiima pieno gamyba ir galvijų auginimu, taip pat įgyvendina Kraštovaizdžio tvarkymo ir Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos programas, patiria nuostolį, palyginti su ūkininkavimu įprastomis sąlygomis. Intensyvios žemdirbystės ūkiuose dėl nepakankamų kompensacinių išmokų šios programos gali būti neįgyvendinamos. Optimizavus ūkių gamybos struktūrą pagal vietovės sąlygas, kai derinamos kelios agrarinės aplinkosaugos priemonės, gerėja jų finansinė padėtis bei ūkio narių užimtumas ir suderinami du skirtingi veiksniai - gamybos plėtra ir aplinkos kokybė. Be valstybės paramos Agrarinės aplinkosaugos priemonės įgyvendinimui ūkiai būtų nepajėgūs konkuruoti rinkoje.
Raktažodžiai: žemės ūkio gamyba, ekologinis ūkis, agrarinė aplinkosauga, pelnas, užimtumas, kompensacinė parama, mažo nepalankumo ir palankios vietovės, konkurencingumo indeksas
Irena Kriščiukaitienė, Antanina Tamošaitienė, Salomėja Andrikienė. Ūkio veiklos modeliavimas ieškant pelningiausių sprendimų // ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. ISSN 1392-0200. 2006. Nr. 1 (priedas). P. 35-47 (EBSCO, CAB Abstracts).
