Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai didėja ekologiškų žemės ūkio produktų gamintojų skaičius bei sertifikuotos šiam gamybos būdui žemės plotai. Šaliai tapus ES nare, šie procesai dar labiau suaktyvėjo. Įvertinus ekologinio ūkininkavimo plėtros tendencijas užsienio šalyse bei modeliuojant situaciją Lietuvoje, svarbu analizuoti ūkio subjektų požiūrį į ekologinį gamybos būdą, jų motyvus pasirenkant tokią tolesnę ekonominę veiklą ir gyvenseną.
Straipsnyje nagrinėjami 2005 m. pavasarį-vasarą atlikto nuomonių tyrimo apklausos būdu, kurioje dalyvavo ūkininkai, vystantys ekologinį žemės ūkį bei ūkininkaujantys tradiciškai, rezultatai. Dauguma respondentų mano, kad ekologinis ūkininkavimas tiesiogiai sąlygoja žmonių sveikatą ir laukinių gyvūnų bei augalų išsaugojimą. Kaip paskatą pereiti prie ekologinio ūkininkavimo, respondentai labiausiai akcentavo paramą ekologiniam ūkininkavimui ir sveiką aplinką savo šeimai. Jei būtų nutraukta dabartinė paramos programa, daugiau nei pusė ekologiškai ūkininkaujančių toliau vystytų tokį gamybos būdą.
Raktažodžiai: ekologinis ūkininkavimas, ekologiški produktai, parama ekologiškai ūkininkaujantiems, agrarinė aplinkosauga
Virgilijus Skulskis, Emilija Kairytė, Romualdas Zemeckis. Ekologinį ūkininkavimą skatinančių veiksnių vertinimas // ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. 2006. Nr. 1 (priedas). P. 55-61. ISSN 1392-0200. (EBSCO, CAB Abstracts).
