Verslo planas – ne tik žvilgsnis į ateitį

2004-12-01
Verslo planas – ne tik žvilgsnis į ateitį

Žemdirbiams, kaimo gyventojams bei žemės ūkio produktų perdirbėjams suteikiamos realios galimybės ES struktūrinių fondų parama pasinaudoti. Tačiau šiai, kaip ir SAPARD paramai gauti, pirmiausia būtina parengti verslo planą, t.y. numatyti veiklos tikslus, galimybes, orientyrus. Tvirtinama, jog kokybiškas projektas - sumanymo sėkmės garantas, todėl labai svarbu tinkamai pasirinkti verslo plano rengėją. Paskaičiuota, jog šalyje verslo planus banko paskoloms ir BPD paramai gauti rengia apie 50 įvairių firmų bei privačių asmenų. Verslo planus rengia ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI). Tiesa, Instituto prioritetas - mokslinė veikla, bet tarp teikiamų paslaugų yra ir investicinių projektų bei verslo planų rengimas. Institutas verslo planų parengė palyginti nedaug, tačiau jau artimiausioje ateityje šiam darbui bus skiriamas didesnis dėmesys. Iki šiol visi Instituto rengti verslo planai SAPARD paramai gauti buvo patvirtinti. Tai bene geriausias kokybiško darbo įrodymas. Išsamiau apie verslo planų rengimą bei paramą pasakoja LAEI Žemės ūkio politikos skyriaus mokslo darbuotojas, verslo planų rengimo grupės narys, Albertas GAPŠYS.

- Dauguma žemdirbių ar verslininkų, siekiančių gauti paramą gamybinei veiklai vystyti, ko gero, net nepagalvoja, jog ir mokslo įstaiga gali rengti verslo planus...

- Kodėl gi ne? Įsitikinome, jog užsakovai įsitikinę, jog LAEI verslo planą rengti patikimiau nei kitoje konsultacinėje firmoje. Iš tikrųjų Institutas turi stiprią informacijos ir duomenų bazę, kvalifikuotus specialistus bei sukauptų teorinių žinių apie žemės ūkį „kraitį“. Be to, čia rengiamos ekonominės ir rinkos prognozės bei tendencijos, numatomi žemės ūkio politikos pokyčiai. LAEI specialistai rengdami verslo planus artimiau susipažįsta su žemės ūkio problemomis. Taigi bendradarbiavimas naudingas tiek mokslo darbuotojams, tiek gamybininkams.

- Verslo planai bei investiciniai projektai nėra Instituto prioritetinės kryptys, todėl pasigirti dideliu parengtų verslo planų skaičiumi negalime. Tiesa, kiekybės ir nesiekiama. Stengiamasi dirbti kokybiškai, o kruopštus ir atsakingas darbas jau pasiteisino. Visi LAEI rengti verslo planai SAPARD paramai gauti buvo patvirtinti. Daugiausia verslo planų parengta augalininkystės, gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiams, sukaupta patirties perdirbamosios pramonės bei alternatyvių verslų plėtros srityse.

- Informacija apie galimybę gauti paramą verslo plėtrai suteikiama tiek smulkesniam, tiek stambesniam ūkiui, deja, paprastai parama pasinaudoja ne visi vienodai...

- Kas gudresnis, tas ir greitesnis. Apsisprendimą siekti paramos nemažai lemia ir individualios žmogaus savybės. Juk ne visi linkę rizikuoti. Paprastai baiminasi dėl greitai kintančių jo nenaudai sąlygų rinkoje, didėjančios konkurencijos bei kt. O baimės akys didelės. Todėl neretai pasirenkamas ir pats paprasčiausias kelias - pereinamajam laikotarpiui pasibaigus (2007 m.), įmonės veiklą dėl neįgyvendintų ES reikalavimų, nutraukti. Tokiu atveju „verslininkas“ galvoja, jog neinvestuotas milijonas - tarsi būsimas pelnas. Taigi dažniausiai investicijoms pasirengę ryžtingi žmonės nesvarbu, kokio dydžio ūkį jie turėtų.

- Lėšos Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skiriamos pagal du dokumentus - Bendrojo programavimo dokumentą (BPD) ir Kaimo plėtros planą (KPP) 2004-2006 m. Kokie šių programų tikslai?

- Struktūrinių fondų parama administruojama pagal 2004-2006 m. Lietuvos bendrojo programavimo dokumento nuostatas. BPD - tai Lietuvos parengtas strateginis dokumentas, kuriame yra išdėstyti ES struktūrinių fondų ir valstybės narės veiksmų tikslai, strategija, ES struktūrinių fondų bei kitų finansavimo šaltinių lėšos. Europos Komisijai oficialiai patvirtinus BPD, atsivėrė vartai ES struktūrinių fondų lėšų srautams. Lietuvą jau turėjo pasiekti 10 proc. 2004-2006 m. numatytos šių fondų paramos - apie 90 mln. eurų, arba maždaug 300 mln. litų. Iš viso pagal BPD 2004-2006 m. Lietuvai numatoma skirti apie 895 mln. eurų ES struktūrinių fondų paramos, iš jų kaimo plėtrai ir žuvininkystei - 135 mln. eurų. Struktūrinę investicinę paramą numatyta teikti pagal tokias programas: investicijos į žemės ūkio valdas; jaunųjų ūkininkų įsikūrimą; žemės ūkio produktų perdirbimo bei rinkodaros gerinimą, kaimo vietovių pritaikymą ir plėtrą; miškų plėtrą; LEADER+, mokymą. Kaimo plėtros planas 2004-2006 m. finansuojamas iš EŽŪOGF (Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas) bei mūsų valstybės biudžeto. ES indėlis 2004-2006 m. numatytas 80 proc., Lietuvos dalis - 20 proc. Pagal kaimo plėtros planą 2004-2006 m. numatyta parama tokioms priemonėms: ankstyvam pasitraukimui iš prekinės žemės ūkio gamybos, mažiau palankių ūkininkauti vietovių ūkininkams, apželdinantiems žemės ūkio paskirties žemę mišku, įgyvendinantiems agrarinės aplinkosaugos reikalavimus, pusiau natūriniams restruktūrizuojamiems ūkiams, ES reikalavimams vykdyti. Numatoma, jog 2004 m. pagal KPP priemones Lietuvos žemdirbiai galės pasinaudoti apie 325 mln. Lt

- Jau rugpjūčio pradžioje planuojama pradėti rinkti paraiškas investicinei paramai pagal BPD priemones. Norintieji gauti paramą turėtų nebedelsti ir suskubti rengti verslo planą. Kiek laiko trunka jo parengimas?

- Du trys žmonės verslo planą paprastai rengia 1-2 mėn. Normaliam verslo planui parengti reikia nemažai duomenų, kad būtų galima būsimą ūkio plėtrą pagrįsti ekonomiškai. Tai nelengvas darbas, nes situacija rinkoje gali bet kada pasikeisti. Verslo planas - tai kaip projektas namo statybai - pagrindas. Tenka apgailestauti, jog jo svarba neįvertinama. Dažnas ūkininkas mano, jog investicija į konkretų daiktą - prasmingesnė už investiciją į verslo planą. Deja, taip galvojantieji klysta. Visi vargai bei išlaidos, gavus svarią paramą, greitai užsimiršta. Reikėtų pasinaudoti dabartine galimybe ją gauti. Juolab kad žadama finansuoti kiekvieną projektą, kurio tikslas atitiks BPD apibrėžtus prioritetus ir priemones. Jau patvirtintas paraiškų pagal Lietuvos 2004-2006 m. BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės surinkimo tvarkaraštis, pavyzdžiui, paraiškų pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ priėmimas prasidės rugpjūčio 10 d., o baigsis lapkričio 10 d.

- Šįmet pagal naujai patvirtintą Žemės ūkio ministerijos tvarką, įstaigos, teikiančios konsultacines paslaugas žemės ūkio srityje, turėjo gauti akreditaciją. Jos siekė ir akreditaciją gavo Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Koks akreditacijos pagrindinis tikslas?

- Konsultavimo įstaigų akreditavimo tikslas - užtikrinti konsultavimo paslaugų teikimo žemės ūkio veiklos subjektams kokybę. Akredituotos tos konsultacinės įstaigos, kurios siekia gauti paramą žemės ūkio veiklos subjektų konsultavimo veiklai plėtoti pagal 2004-2006 m. BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros priemonės veiklą „Konsultavimo paslaugos ūkiams“. Verslo planų rengėjams tokia akreditacija nereikalinga. Akredituotos įstaigos žemdirbiams teiks „lengvesnes“ konsultacijas, pavyzdžiui, kaip užpildyti paraišką pasitraukiant iš gamybinės veiklos, higienos ir gyvulių standartų taikymo klausimais ir kt.

- Kokiems užsakovams Institutas ateityje teiks prioritetus?

- Rinkos sąlygos tokios, jog padedi tam, kuris prašo pagalbos. Sakoma, jog geram meistrui reklamos nereikia. Jo pati geriausia vizitinė kortelė - kokybiškai padarytas darbas. O apie gerą meistrą informacija skleidžiama iš lūpų į lūpas. Instituto parengti projektai sąlyginai nėra pigūs, todėl smulkių verslo planų rengti, ko gero, neapsiimtų. Institutas labai atsakingai žvelgia į būsimo verslo projektą, todėl jau iš pradžių skiria nemažai laiko bei pastangų kliento finansinei situacijai per paskutiniuosius 2-3 metus išsiaiškinti. Pati bendravimo su užsakovu pradžia - dar ne konsultavimas, todėl joks mokestis netaikomas. Tik paaiškėjus, jog ūkiui pasirinktą veiklą vystyti bus pelninga, pasirašoma sutartis verslo planui rengti. Paprastai už jį apmokama dalimis. Paskutinis įnašas už verslo plano parengimą išmokamas, kai jį patvirtina Nacionalinė mokėjimo agentūra. Tačiau konsultavimas gali tęstis ir ilgiau. Juk architektas stebi statybą tol, kol namas pastatomas...