home   structure    disabled Versija neįgaliesiems  
         
     
  LT  EN                  El. paštas: laei@laei.lt  
 
 
 
Mokslo publikacijos
2004-10-04

Eksporto į trečiąsias šalis prognozės

Didės lietuviško pieno paklausa

Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas iš Lietuvos į trečiąsias šalis 2002 m. sudarė apie 37 proc. visų šių produktų eksporto, o 2003 m. – daugiau kaip 50 proc. Pernai lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota už 1,5 mlrd. Lt. Iš šio skaičiaus į trečiąsias šalis - už 794 mln. Lt. Daugiausia produkcijos pernai išvežėme į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją ir JAV. Vertinant prekybos režimo pasikeitimo įtaką žemės ūkio ir maisto produktų eksportui iš Lietuvos į trečiąsias šalis, išskirtos trys pagrindinės produktų grupės: žemės ūkio ir maisto produktai, kurių eksportui iš Lietuvos užsienio prekybos režimo pasikeitimas neturi įtakos, produktai, kurių eksportas keitėsi nežymiai ir produktai, kurių eksportas keitėsi labiausiai. Šiai grupei priklauso pienas ir jo produktai, kiaušiniai, natūralus medus ir kt. 2003 m. į trečiąsias šalis pieno ir jo produktų eksportuota daugiausiai, t.y. apie 40 proc., 2002 m. – 55 proc. Pernai pagrindiniai užsienio prekybos partneriai – JAV ir Rusija. Dėl pasikeitusių muitų, eksportuojamų pieno ir jo produktų kainą padidėjo. Tačiau didžiajai daliai pieno produktų ES šalyse nustatytos kvotų ribose taikomos eksporto subsidijos neigiamą muitų tarifų įtaką turėtų panaikinti. Iki įstojimo į ES, Lietuva Pasaulinei prekybos organizacijai buvo įsipareigojusi netaikyti eksporto subsidijų. Šis susitarimas, Lietuvai tapus ES nare, neteko galios. Taigi, vertinant užsienio prekybos režimo pokyčių įtaką pieno produktų eksportui į trečiąsias šalis, kai kurių pieno produktų eksportas atpigs. Labiausiai pigs miltelių, granulių ar kitokio pavidalo sausieji pieno produktai. Net ir netaikant eksporto subsidijų į Rusiją eksportuojamos šių produktų tonos kaina sumažės. Eksporto subsidijos dar labiau sumažins pieno miltelių kainą – ji gali sumažėti apie 57 proc.

Pagal Rusijos ekonomikos instituto tyrimų rezultatus, prognozuojamas 17 proc. paklausos pieno produktams šioje šalyje augimas. Todėl lietuviškos kilmės pieno miltelių eksporto į Rusiją atpigimas bei esami prekybos ryšiai atvers šių produktų eksportuotojams naujas galimybes besiplečiančioje Rusijos rinkoje. Taigi eksporto iš Lietuvos į trečiąsias šalis kainų pokyčiai pieno sektoriuje padidins produkcijos konkurencingumą ir skatins eksporto plėtrą.

Sviesto eksportui prekybos pasikeitimas taip pat turės teigiamą poveikį. Iš pabrangsiančių šios subpozicijos produktų paminėtinas į JAV eksportuojamas natūralus sviestas. Vidutinė kaina gali didėti 420 Lt/t, tačiau vis dar išliks mažesnė negu JAV rinkoje. Šios rūšies sviesto eksporto iš Lietuvos į JAV apimtys santykinai mažos - 2003 m. eksportuota tik 40 t sviesto, todėl jo pabrangimas didelės įtakos eksporto srautams neturės.

Daugelio sūrių eksportas į trečiąsias šalis taip pat atpigs. Remiantis atliktais skaičiavimais, vidutinė eksportuojamų sūrių kaina, pasikeitus prekybos režimui, gali sumažėti 1357 Lt/t, o eksporto į JAV vidutinė kaina, remiantis prognozėmis, gali padidėti 320 Lt/t. Vis dėlto taikant ES eksporto subsidijų vidutinė sūrių eksporto kaina gali sumažėti 5000-5300 Lt/t.

Dėl minėtų į trečiąsias šalis eksportuojamų sūrių kainų pokyčių tikėtini eksporto struktūriniai pokyčiai. JAV dalis lietuviškos kilmės sūrių eksporto į trečiąsias šalis struktūroje dėl mažiau palankaus eksporto į šią šalį režimo gali mažėti, tačiau turėtų didėti šių produktų eksporto apimtys į Rusiją, kuri ir dabar yra viena iš pagrindinių eksporto partnerių.

Grūdų eksportas nesikeis

Grūdų eksportas į trečiąsias šalis 2002 m. visame lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksporte tesudarė 2,6 proc. Tačiau 2003 m. jis padidėjo iki 17 proc. Išaugęs eksportas nėra taisyklė, o tik tam tikrų aplinkybių sąlygotas atsitiktinumas. Pagrindinės trečiųjų šalių rinkos - Baltarusija ir Rusija, o pernai - ir Ukraina. Daugiausia eksportuota kviečių ir meslino. Jie nuo visų eksportuojamų grūdų sudarė net 95 proc. Muitų tarifai, taikomi trečiųjų šalių importui iš ES šalių, tarp jų dabar ir Lietuvai, beveik visoms javų rūšių grūdams išliks tie patys, išskyrus kviečius sėklai. Šios rūšies grūdų muitų tarifų pasikeitimas turės teigiamą įtaką tiek prekyboje su Rusija (eksporto kaina gali sumažėti 240 Lt), tiek su ir su Ukraina (kaina gali sumažėti 41 Lt/t). Tad grūdų eksportui prekybos režimo pasikeitimas didesnės įtakos neturės.

Į JAV – mažiau žuvies

Gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių bendroje žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į trečiųjų šalių rinkas 2003 m. sudarė 5,8 proc. Pagrindiniai prekybos partneriai ? Rusija, Ukraina, Baltarusija. Eksportuojamų į Ukrainą minėtų produktų kaina, pasikeitus prekybos režimui, gali didėti 10 proc., o ikrų pakaitalų - 6 proc. Tuo tarpu daugelis į Rusiją eksportuojamų šios grupės produktų atpigs. Taip pat pigs į Rusiją eksportuojami mėsos subproduktai ir konservuotos žuvys, kurių vienos tonos kainos gali mažėti. Beje, į Rusiją didės mėsos, žuvies arba vėžiagyvių.

Brangs gaminių iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių eksportas į JAV. Vidutinė į JAV eksportuojamos produkcijos kaina gali padidėti 718 Lt/t. Dėl neigiamo prekybos režimo pokyčio prognozuojamas žuvies gaminių eksporto į JAV mažėjimas.

Rinka keisis ir plėsis

Taigi didžiausią teigiamą poveikį prekybos režimo pasikeitimas turės pieno ir pieno produktų, cukraus ir konditerijos gaminių, žuvų ir vėžiagyvių bei produktų iš daržovių ir vaisių eksportuotojams, o neigiamą – gaminių iš mėsos ir žuvies, pašarų gyvūnams, gėrimų, mėsos ir mėsos produktų bei kitų produktų eksportuotojams.

Remiantis tyrimų duomenimis, produktų, kurių kaina trečiųjų šalių rinkoje sumažės, dalis visoje eksporto į trečiąsias šalis vertėje sudarys 35 proc., produktų, kurių kaina nepasikeis – 25 proc. ir produktų, kurių kaina padidės – 40 proc.

Be to, produktų kainos trečiųjų šalių rinkose mažėjimas bus žymiai didesnis negu didėjimas. Prognozuojama, jog lietuviškų žemės ūkio produktų kainos trečiose šalyse sumažės 21 proc. Tokios tendencijos padidins bendrą žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumą trečiųjų šalių rinkose, o eksportuotojai patirs dvejopą naudą: sumažėjus kainoms, atsiras galimybė patekti į trečiųjų šalių, kuriose produkcija buvo nekonkurencinga dėl santykinai didesnių kainų, rinkas, ir svarbiausia – padidės eksportuotojų pajamos.

Tačiau nebus išvengta ir nemalonių reiškinių, pavyzdžiui, gali tekti keisti kai kurių produktų eksporto geografiją, asortimento struktūrą ar netgi atsisakyti kai kurių produktų gamybos. Ypač tai palies pieno ir jo produktų, žuvų ir vėžiagyvių eksportą į Ukrainą ir JAV. Palyginti nemenkai atpigs į Rusiją eksportuojamos užšaldytos sardinės, sardinėlės ir stauridės, pieno ir grietinėlės milteliai, sūriai, mėsos ir žuvų konservai, laktozės ir gliukozės sirupai, saldainiai iš virtos cukraus masės. Tikėtinas Rusijos lyginamosios dalies žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į trečiąsias šalis struktūroje didėjimas.

Eksporto sąlygų į trečiąsias šalis pasikeitimas turės įtakos struktūriniams pokyčiams. Šiame straipsnyje pateiktos tik preliminarios prognozės. LAEI mokslo darbuotojai šįkart nenagrinėjo kitų naujų ES narių prekybos pokyčių įtakos eksportui į trečiąsias šalis, o taip pat – galimų pasikeitimų ir pačių trečiųjų šalių vidaus rinkose.

 




derlius_2019.jpg
Baneris-8.jpg
Virselis_2018_page-0002_eknyga.jpg
B_34658va3p.jpg
9B08E3R.jpg
c9l3L9fBmR.jpg
                 
LAEI  |  V. Kudirkos g. 18–2, 03105 Vilnius  |  Tel. (8 5) 2614525  |  Faks. (8 5) 2614524  |  El. paštas laei@laei.lt  |  Įm. kodas 111952970  |  PVM mokėtojo kodas LT119529716
Valstybės biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre, kodas 111952970
  Pagaminta Xserv.lt