home   structure    disabled Versija neįgaliesiems  
         
   
Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas
 
  LT  EN                  El. paštas: laei@laei.lt  
 
 
 
Mokslo publikacijos
2012-01-30

Sustainable energy development: Energy consumption and greenhouse gas emissions in the Lithuanian agricultural sector

Energijos vartojimo ir šiltnamio efekto dujų emisijos intensyvumo rodikliai yra svarbūs atliekant regioninius integruotus darnaus vystymosi vertinimus bei palyginimus (Ciegis et al., 2009a, 2009b; Štreimikienė, Mikalauskienė, 2009; Jasaitis, 2010). Darnaus žemės ūkio vystymo procesų vertinimas buvo atliktas nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje (Baležentis, Baležentis, 2010, 2011), tačiau energetinis efektyvumas bei šiltnamio efekto dujų emisijų tendencijos žemės ūkyje yra mažai mokslinėje literatūroje nagrinėta tema. Kaip bebūtų, energetinis efektyvumas, kaip ir kitos efektyvumo rūšys, yra svarbus tarptautinio konkurencingumo veiksnys žemės ūkyje. Tinkamas energijos intensyvumo valdymas yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinės energetikos politikos uždavinių, nes energija yra svarbus bet kurios valstybės socialinio – ekonominio vystymosi veiksnys (Tolon-Becerra et al., 2010; Omer, 2008). Taigi tvari energetinė politika leidžia užtikrinti energetinį saugumą, ekonominį konkurencingumą ir aplinkosaugą (Ang et al., 2010). Energijos šaltinių, naudojamų pagaminti reikiamą energijos kiekį, struktūra savo ruožtu daro įtaką šiltnamio efektą (ŠE) sukeliančių dujų emisijoms. Lietuva, kaip Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos valstybė, yra įsipareigojusi kasmet parengti ir tobulinti Nacionalinę šiltnamio dujų inventorizacijos ataskaitą (Štreimikienė, Pušinaitė, 2006).
Tyrimo aktualumas. Lietuva, 2004 m. priimta į Europos Sąjungą (ES), vis dar išlieka santykinai didelio energijos intensyvumo valstybe (Baležentis et al., 2010; Streimikiene et al., 2008). Daugelis strateginių ES teisės aktų, tarp jų ir naujoji strategija „Europa 2020“ (European Commission, 2010), pabrėžia energetinio efektyvumo svarbą. Vadinamoji „20/20/20“ strategija apibrėžia šiuos tikslus: 1) ŠE dujų emisijos sumažinimas 20 proc., 2) atsinaujinančių energijos šaltinių dalies galutiniame energijos suvartojime padidinimas iki 20 proc., 3) energetinio efektyvumo padidinimas taip sutaupant 20 proc. energijos. Taigi yra aktualu ištirti energijos vartojimo ir ŠE dujų emisijos pokyčius bei jų priežastis Lietuvos žemės ūkio sektoriuje.
Tyrimo problema. Energijos intensyvumas Lietuvos ekonomikoje aptartas įvairiuose darbuose (Streimikiene et al., 2007, 2008; Streimikiene ir Šivickas, 2008; Klevas ir Minkstimas, 2004). Iki šiol moksliniuose tyrimuose nepritaikytas indeksinio išskaidymo analizės metodas ir nenagrinėtas žemės ūkio sektorius. Pridėtinės vertės, sukuriamos žemės ūkyje, apimtis padvigubėjo nuo 1995 m., tuo tarpu ŠE dujų emisija praktiškai liko nepakitusi, o energijos suvartojimas sumažėjo perpus. 2008 m. žemės ūkyje buvo sukurta 4,2 proc. bendrosios pridėtinės vertės. Tuo pačiu laikotarpiu šis sektorius suvartojo 2,3 proc. visos energijos ir buvo 21 proc. visos ŠE dujų emisijos šaltinis. Taigi 1995–2008 m. žemės ūkio sektoriuje įvyko reikšmingi intensyvūs ir ekstensyvūs pokyčiai, kurie iki šiol yra mažai nagrinėti. Atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ energetinius tikslus, yra svarbu įvertinti energijos vartojimo ir ŠE dujų emisijos pokyčius bei jų priežastis, taip pat įvertinti minėtų tikslų įgyvendinimo galimybes.
Tyrimo objektas – Lietuvos žemės ūkio sektorius. Tyrimo dalykas – energijos suvartojimo ir ŠE dujų emisijos rodikliai Lietuvos žemės ūkyje.
Tyrimo tikslas – ištirti energijos vartojimo ir ŠE dujų emisijos Lietuvos žemės ūkyje pokyčius bei įvertinti jų priežastis. Tyrimo periodas – 1995–2009 m.
Tyrimo uždaviniai: 1) aptarti indeksinio išskaidymo analizės metodiką; 2) nustatyti pagrindinių energetinių rodiklių kitimo tendencijas; 3) naudojantis indeksinio išskaidymo analizės rezultatais įvertinti energijos vartojimo ir ŠE dujų emisijos pokyčių veiksnius.
Tyrimo metodai. Tyrimo metu naudojami šie metodai: statistinė analizė, logaritminis vidurkinis Divisia indeksas.
Tyrimo rezultatai. Atliktas tyrimas parodė, kad tyrimo metu energetinis efektyvumas žemės ūkio sektoriuje didėjo. Tuo tarpu ŠE dujų emisijos intensyvumas sumažėjo žymiai mažesniu tempu nei energijos intensyvumas. Taigi siekiant strategijoje „Europa 2020“ numatytų ŠE dujų emisijos mažinimo tikslų, žemės ūkiui turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys ir parama.


Pagrindiniai žodžiai: energijos intensyvumas, energetinis efektyvumas, šiltnamio dujų emisija, darnus vystymas, Lietuva, žemės ūkis.

 

Baležentis, A.; Baležentis, T. Sustainable energy development: Energy consumption and greenhouse gas emissions in the Lithuanian agricultural sector // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. ISSN 1648-9098. Nr. 4(24) (2011), p. 81-91 (Index Copernicus).

 

Straipsnis.pdf Straipsnis.pdf  (2,332 KB)  download
Sustainable energy development: Energy consumption and greenhouse gas emissions in the Lithuanian agricultural sector



derlius_2020.jpg
Baneris-8.jpg
Virselis_2019_raudona_lt.png
B_34658va3p.jpg
9B08E3R.jpg
c9l3L9fBmR.jpg
zedine1.jpg
                 
LAEI  |  A. Vivulskio g. 4A-13, 03220 Vilnius  |  Tel. (8 5) 2614525  |  Faks. (8 5) 2614524  |  El. paštas laei@laei.lt  |  Įm. kodas 111952970  |  PVM mokėtojo kodas LT119529716
Valstybės biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre, kodas 111952970
  Pagaminta Xserv.lt