Žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams Lietuvos mokestinėje sistemoje suformuotos tausojančios sąlygos. Tik nuo 2009 m. jie įtraukti į gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčių mokėtojų schemas, nustatant pereinamąjį laikotarpį, per kurį mokestinės prievolės palaipsniui didinamos. Dėl apmokestinimo sąlygų kaitos mokesčių našta išaugo, tačiau nevienodai. Straipsnyje pateikti skirtingo ekonominio dydžio žemės ūkio valdų turėtojų tiesioginės mokesčių naštos vertinimai apmokestinimo teisingumo principo aspektu. Tyrimo rezultatai rodo, kad vidutinio dydžio valdų turėtojų mokestinė našta augo labiausiai, mokesčiams skiriama pajamų dalis didesnė nei didžiausių valdų. Mokesčių sistemos plėtotę tikslinga susieti su proporcingu žemės ūkio pajamų apmokestinimu.
Raktiniai žodžiai: mokesčiai, apmokestinimo principai, mokesčių naštos rodikliai, žemės ūkio valda.
JEL kodai: H21, H24.
Juškevičienė. D. Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų tiesioginės mokesčių naštos diferencijavimo vertinimas // Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai = Management theory and studies for rural business and infrastructure development / Aleksandro Stulginskio universitetas. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 2012, nr. 2 (31), p. 53-61, ISSN 1822-6760 (EBSCO host: Business Source Complete; Ulrich’s; IndexCopernicus).
