Centrinės ir Rytų Europos valstybėse žemės ūkio sektorius yra santykinai svarbesnis nei Vakarų Europos valstybėse dėl ekonominės struktūros skirtumų. Taigi žemės ūkio sektoriaus efektyvumas yra ypatingai svarbus mokslinių tyrimų klausimas Lietuvoje. Siekiant padidinti žemės ūkio politikos veiksmingumą, yra svarbu nustatyti optimalų (racionalų) ūkininkų ūkių veiklos mastą. Optimalus ūkio dydis ir ūkių struktūra yra vienos iš aktualiausių pereinamosios ekonomikos problemų, nes pastarosiose ekonominėse sistemose ūkių struktūros pokyčių procesai vyko (ir vyksta) ypatingai sparčiai. Lietuvoje ūkininkų ūkių optimalus dydis buvo nagrinėtas atskirais aspektais. Kriščiukaitienė et al. (2007) pritaikė tiesinio programavimo metodiką modeliuodami ūkio dydį pagal technologinius apribojimus (empiriniai ūkių duomenys tiesiogiai nebuvo naudojami). Vinciūnienė ir Rauluškevičienė (2009) analizavo masto efektyvumo sklaidą suvestinių ūkininkų ūkių duomenų pagrindu. Pažymėtina, kad masto efektyvumas neleidžia įvertinti, ar mastas yra per didelis, ar per mažas.
Optimalaus ūkio dydžio modeliavimas remiasi masto grąžos analize. Masto grąžos analizė gali būti atliekama dviem būdais: 1) kokybiniu ir 2) kiekybiniu. Atliekant kokybinę masto grąžos analizę, vertinama tik masto grąža (didėjanti, pastovi, mažėjanti), tačiau masto elastingumas neapskaičiuojamas. Kiekybinis vertinimas leidžia nustatyti ir masto elastingumą, tačiau efektyviems ūkiams reikia sudaryti papildomus įvertinius. Kokybinis vertinimas buvo atliktas taikant duomenų apgaubties analizės metodus (Färe et al., 1983; Färe, Grosskopf, 1985; Grosskopf, 1986). Šie metodai leidžia įvertinti ūkių veiklos efektyvumą atsižvelgiant į skirtingas prielaidas apie gamybinės technologijos masto grąžą (kintanti, pastovi, mažėjanti). Įvertinus ūkių efektyvumą atsižvelgiant į skirtingas prielaidas, juos galima klasifikuoti pagal masto grąžos sritį, kurioje veikia atitinkamas ūkis.
Šiame tyrime naudot Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenys. Tyrimo imtis apėmė 200 respondentinių Lietuvos ūkininkų ūkių, veikusių 2004-2009 m., taigi naudoti 1200 stebėjimų. Straipsnyje modeliuojamas optimalus ūkininkų ūkių dydis, išreikštas skirtingais matais. Papildomai buvo analizuojami ekonominiai ūkių veiklos rodikliai skirtinguose masto grąžos intervaluose. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma ūkių veikė mažesniu nei optimalus mastu, t. y. didėjančios masto grąžos intervale. Tolimesnė analizė atskleidė, kad ūkių dydis turėtų būti didinamas skirtingomis kryptimis atsižvelgiant į ūkininkavimo tipą. Augalininkystės ūkiai turėtų sumažinti darbo sąnaudas ir žemės ūkio naudmenų plotą, tačiau didinti ekonominį ūkio dydį. Augalininkystės ūkiuose naudojamo ilgalaikio turto dydis buvo artimas optimaliajam. Mišrūs ūkiai turėtų plėstis visais atžvilgiais. Gyvulininkystės ūkiai turėtų didinti ekonominį dydį ir ilgalaikio turto apimtis. Atliktas tyrimas leidžia teigti, jog optimalus augalininkystės ūkio dydis yra apie 280 ha, mišraus ūkio - 200 ha, gyvulininkystės - 125 ha. Ekonominis ūkių dydis turėtų būti padidintas visuose ūkininkavimo tipuose (santykis tarp faktinio vidurkio ir reikšmės pastovios masto grąžos srityje buvo 0,54-0,95). Darbo sąnaudos turėtų būti sumažintos specializuotuose ūkiuose (atitinkamų santykinių rodiklių reikšmės buvo 1,31 ir 1,04, atitinkamai, augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiams), o mišriuose ūkiuose darbo sąnaudos buvo žemesnės nei esant optimaliam mastui (0,87). Dirbamos žemės plotas buvo beveik optimalus augalininkystės (1,09) ir gyvulininkystės (1) ūkiuose, o mišrūs ūkiai naudojo per mažai dirbamos žemės (0,63). Augalininkystės ūkiuose buvo naudojamas optimalus ilgalaikio turto kiekis, o mišrūs ir gyvulininkystės ūkiai naudojo per mažus kiekius (0,54 ir 0,88, atitinkamai).
Pagrindiniai žodžiai: produktyviausias gamybos mastas, efektyvumas, duomenų apgaubties analizė, ūkininkų ūkiai.
Baležentis, T.; Baležentis, A.; Kriščiukaitienė, I. 2013. Returns to Scale in the Lithuanian Family Farms: A Qualitative Approach, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 3(31): 180-189 [Index Copernicus].
