Priėmus sprendimą 2015 metais ES panaikinti pieno gamybos kvotas, aktualu numatyti, kaip tai paveiks pieno gamybą, kokiems pokyčiams reikia ruoštis. Šiuo tikslu buvo atlikta nemažai mokslinių darbų, kuriuose vertinta pieno gamybos kvotų panaikinimo įtaka ES. Mokslininkai pripažįsta, kad siekiant tikslesnių prognozių, būtina įvertinti pokyčius kiekvienoje šalyje atskirai. Tokie tyrimai Lietuvai nebuvo atlikti. Šio tyrimo tikslas - nustatyti veiksnius, kurie turės didžiausią įtaką Lietuvos pieno gamybos vystymuisi po kvotų panaikinimo, atsižvelgiant į šalies pieno gamybos sektoriaus specifiką. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, analizuoti kitų autorių darbai pieno gamybos kvotų panaikinimo ES tematika. Tyrime remtasi loginės, sisteminės analizės ir apibendrinimo, indukcijos ir dedukcijos, koreliacinės analizės metodais. Straipsnyje išskirti labiausiai Lietuvos pieno gamybos vystymąsi po kvotų panaikinimo lemsiantys veiksniai: paklausa, pieno gamybą ribojantis kvotos mastas, pieninių karvių bandos dydis, karvių produktyvumas, apsirūpinimas pašarais, pieno ūkio dydis, pelningumas, valstybės rėmimas, apsirūpinimas perdirbimo pajėgumais, užsienio prekyba ir pokyčiai kaimyninių šalių pieno gamybos sektoriuje.
JEL kodai: F59, O52, Q13, Q18, R13.
Keyword(s): pieno gamybos kvotos, veiksniai, politiniai sprendimai.
Mikelionytė, D.; Lukošiutė, I; Petrauskaitė-Senkevič, L. 2014. Lietuvos pieno gamybos vystymąsi po kvotų panaikinimo lemsiantys veiksniai. Management theory and studies for rural business and infrastructure development = Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 36(4): 890-901. DOI:10.15544/mts.2014.084 (ISSN 1822-6760 (print) / ISSN 2345-0355 (online)) [EBSCO host: Business source complete; Ulrich’s; IndexCopernicus].
Mokslo publikacija: Lietuvos pieno gamybos vystymąsi po kvotų panaikinimo lemsiantys veiksniai