Žemės ir maisto ūkiui 2009-ieji buvo ekonominių sunkumų metai. Pasaulinė ekonominė krizė dėl kritusio vartojimo, pablogėjusių tarpusavio atsiskaitymų bei sugriežtėjusios bankų vykdomos politikos tapo sunkiu išbandymu. 2005-2008 metais vyravusią stabilią pridėtinės vertės augimo tendenciją 2009 metais pakeitė kritimas. Šis rodiklis, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo daugiau kaip penktadaliu. Pridėtinės vertės sumažėjimą lėmė žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų kritimas. 2009 metais žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų indeksas tesiekė 77,8 proc. 2008 metų lygio. Tačiau kritimas šiame sektoriuje buvo daug mažesnis nei vidutiniškai šalies ūkyje.
Lietuvos žemės ir maisto ūkis netgi nepalankiomis sąlygomis sugebėjo išlaikyti teigiamą užsienio prekybos balansą, nors apyvarta sumažėjo daugiau nei 14 proc. 2009 metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas viršijo importą 20,5 proc. (1,4 mlrd. Lt) ir sudarė 19,6 proc. viso prekių eksporto. Tai 3,6 proc. punkto daugiau nei 2008-aisiais ir net 6,8 proc. punkto - nei 2005-aisiais.
Sunkmečio sąlygomis šalies žemės ūkiui padėjo ES ir nacionalinė parama. 2009 metais žemės ūkiui skirta 2869 mln. Lt. Neigiamą kainų svyravimų įtaką ūkininkų ir perdirbėjų veiklos rezultatams sušvelnino ir rinkos reguliavimo priemonės, padėjusios palaikyti ūkių konkurencingumą, plėsti aplinkosauginių priemonių mastą. Supaprastinta paramos (ne daugiau kaip 150 tūkst. Lt) teikimo tvarka padidino pareiškėjų ir paramos gavėjų skaičių, pagreitino lėšų panaudojimą. Įkūrus Paskolų fondą, padidėjo ūkio subjektų galimybės gauti reikalingus kreditinius išteklius.
2009 metais Lietuvoje buvo 107 tūkst. įregistruotų ūkininkų ūkių, 632 ŽŪB ir kitos žemės ūkio įmonės. Palyginti su 2005-aisiais, registruotų ūkininkų ūkių skaičius išaugo 24,6 proc., o palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo 1 proc. Pagal visų žemės ūkio subjektų 2009 metais deklaruotus ŽŪN ir pasėlių plotus vidutinis ūkio dydis Lietuvoje buvo 15,0 ha, t. y. 4,3 proc. didesnis nei 2008-aisiais ir 30,4 proc. - nei 2005-aisiais.
2009 metais Lietuvoje buvo 2679 sertifikuoti ekologiniai ūkiai. Sertifikuotų plotų buvo 135,0 tūkst. ha, arba 5,1 proc. deklaruotų ŽŪN. Vidutinis sertifikuoto ūkio (įskaitant žuvininkystės ūkius) dydis (50,4 ha) 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, buvo 11 proc. didesnis.
Per pastaruosius penkerius metus žemės ūkio paskirties, laisvos valstybinės žemės ir vandens ūkio žemės sumažėjo, o miškų ūkio ir konservacinės paskirties žemių plotai išaugo.
Dirbančių žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje gyventojų dalis per 2005-2009 metus sumažėjo 6,5 proc. punkto ir 2009 metais sudarė 9,2 proc. visų užimtų gyventojų. Kaimo vietovėse ūkininkavimas nebėra dominuojanti ekonominė veikla. 2009 metais tik 30 proc. kaimo užimtų gyventojų dirbo minėtose veiklos srityse. 2005-2009 metais MVĮ skaičius kaimo vietovėse išaugo 1,2 karto. 2009 metais jų buvo per 9,2 tūkst., iš jų 73 proc. - mikro įmonės. Vidutiniškai 1000-iui kaimo gyventojų teko 8,3 MVĮ.
Daugiau kaip pusė (72 proc.) visų vidaus vandenų žuvų išauginama akvakultūros tvenkiniuose. 2009 metais vidaus vandenyse sugauta 4731 t žuvų (2,6 proc. daugiau nei 2008 m.), natūraliuose - 1309 t žuvų, daugiausia - Kuršių mariose (67,6 proc.), upėse (16,0 proc.), Kauno mariose (9,3 proc.).
