Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2008

2009-07-13
Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2008
Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2008

Lietuvai tapus ES nare, žemės ūkio finansavimas gerokai išaugo - įdiegti nauji tiesioginės ir investicinės paramos instrumentai, reformuotos valstybės paramos priemonės. Lietuvos biudžeto lėšų dalis, skirta žemės ūkiui finansuoti, 2004-2008 metais išaugo 2,16 karto (iki 2 930,7 mln. Lt). ES dalis buvo 1587,6 mln. Lt, arba 54,2 proc. 2007 metais patvirtinta Lietuvos 2007-2013 metų KPP - pradėtas naujas programavimo laikotarpis, pakito valstybės paramos priemonių sudėtis, tiesioginių išmokų skyrimo principai. 2008 metais pakoreguotos paramos skyrimo taisyklės pagal Lietuvos 2007-2013 metų KPP priemones, eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimo tvarka, buvo pradėtos svarstyti ES BŽŪP tolimesnės raidos kryptys, priimti nauji teisės aktai. Šie žemės ūkio politikos pokyčiai turės įtakos tolesnės paramos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams teikimo sąlygoms, apimčiai, administravimo nuostatoms ir jų darnai.

2008 metais iš Lietuvos eksportuota žemės ir maisto ūkio produktų už 8876 mln. Lt (20,8 proc. daugiau nei 2007 m.), importuota už 8105 mln. Lt (32,9 proc. daugiau). Prekybos balansas nuo 2005 metų teigiamas, tačiau 2008 metais, palyginti su 2007-aisiais, sumažėjo. Užsienio prekybos apyvarta išaugo daugiau nei 24 proc. 2008 metais žemės ir maisto ūkio produktų eksportas sudarė 16,0 proc. viso prekių eksporto, importas - 11,2 proc. importo. Tikėtina, kad ekonominės krizės metu, kai labiau paklausios kasdieninio vartojimo prekės, prekyba žemės ir maisto ūkio produktais sudarys dar didesnę Lietuvos užsienio prekybos dalį.

Bendroji žemės ūkio produkcija 2008 metais sudarė 7214,9 mln. Lt, palyginti su 2007-aisiais, 4 proc. daugiau. Žemės ūkyje ir maisto pramonėje buvo sukurta 7,4 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės, iš jos žemės ūkyje - 3,9 proc., maisto pramonėje - 3,5 proc. Išliko tos pačios žemės ūkio šakų plėtros tendencijos. Augalininkystės produkcijos bendroji vertė 2008 metais, palyginti su 2007-aisiais, išaugo 2 proc., gyvulininkystės - 7 proc. Tai lėmė bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūrinius pokyčius. 2008 metais ji padidėjo 3,8 proc. punkto ir sudarė 56,5 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės.

Žemės ūkio produkcijos gamybos apimtis ir struktūrinius pokyčius lėmė ir nuolat besikeičianti rinkos konjunktūra. 2008-aisiais grūdų ir daržovių buvo supirkta atitinkamai 36 proc. ir 32 proc. daugiau nei su praėjusiais metais, o rapsų, vaisių ir uogų bei cukrinių runkelių - mažiau (atitinkamai 9, 30 ir 58 proc.). Pieno supirkimo apimtis išaugo 2 proc., gyvulių ir paukščių, kiaušinių - sumažėjo atitinkamai 11 ir 6 proc. 2008 metais Lietuvoje buvo 108 tūkst. įregistruotų ūkininkų ūkių, 602 ŽŪB ir kitos žemės ūkio įmonės. Pagal visų žemės ūkio subjektų 2008 metais deklaruotas ŽŪN ir pasėlius vidutinis ūkis šalyje buvo 14,4 ha ŽŪN. Išliko didelė smulkių pusiau natūrinių ūkių dalis, solidus ūkininkaujančiųjų amžius.

Lietuvoje darbuotojų žemės ūkyje dalis 2004-2008 metais sumažėjo nuo 15,7 iki 7,9 proc. Net kaimo vietovėse žemės ūkio verslas nebėra dominuojanti ekonominė veikla. 2008 metais tik 24,2 proc. kaimo užimtų gyventojų dirbo šiose veiklos srityse. Tai lėmė ekonominės veiklos įvairinimo kaime svarbą. 2008 metais kaimo vietovėse buvo daugiau nei 9,5 tūkst. MVĮ, iš jų 74 proc. mikro įmonės. MVĮ dirbo 109,7 tūkst. darbuotojų, arba 26 proc. visų kaimo užimtųjų. Tai 30 proc. daugiau nei 2004-aisiais. Vienai mikro įmonei teko 3, mažai - 21, vidutinei - 95 darbuotojai. Kaimo turizmas tapo viena sparčiausiai besivystančių alternatyvių žemės ūkiui veiklų kaime. 2009 m. sausio 1 d. buvo 730 kaimo turizmo paslaugų teikėjų, arba 1,2 karto daugiau nei 2007-aisiais.

Būsimieji ES kaimo plėtros politikos pokyčiai paskatino analizuoti tautinio paveldo produktų išsaugojimo problemas ir amatininkystės, kaip verslo, plėtrai kurti specifines teisines ir finansines prielaidas. 2008 metais įsigaliojo Tautinio paveldo produktų įstatymas. Į tradicinių amatų klasifikacijos aprašą įtraukti 65 Lietuvoje istoriškai susiformavę amatai ir jų produktai. 2008 metais ekspertai įvertino 77 tradicinių gaminių 46 paraiškas (tautinio paveldo produktais pripažinti 58 gaminiai: 39 maisto produktai, 7 drožybos, 6 puodžių gaminiai, kryždirbystė).

© Cituojant būtina nurodyti šaltinį ir internetinės svetainės adresą.