Pagrindinės darnaus vystymosi, kaip naujos ilgalaikės visuomenės vystymosi ideologijos, nuostatos buvo apibrėžtos pasaulio viršūnių susitikime RiodeŽeneire 1992 m. Kaip atsakas į dvi vyravusias alternatyvias kaimo vystymosi paradigmas - agroindustrinę ir poindustrinę - išplėtota darnaus kaimo vystymosi koncepcija. Pamatinė darnaus vystymosi koncepcijos idėja ta, kad aplinkos saugojimas ir ekonominis bei socialinis vystymasis turi būti neatsiejami ir stiprinti vienas kitą.
Dėl pagrindinio darnaus vystymosi iššūkio - skirtingų veiksmų ir sektorių integracijos, taikant holistinį požiūrį ir įveikiant tarp disciplinų egzistuojančius barjerus - tokio vystymosi užtikrinimas tapo rimtu išbandymu politinius sprendimus priimantiems veikėjams ir šiuolaikiniam valdymui, kuriam būdingos tokios sprendimų priėmimo sistemos, kai teritorinė ir funkcinė diferenciacija išsklaido gebėjimą veiksmingai spręsti problemas tarp skirtingų veikėjų, pasižyminčių specializuotomis užduotimis ir ribotais ištekliais bei kompetencija. Taigi, valdžia tampa vis labiau priklausoma nuo bendradarbiavimo ir bendro išteklių, būtinų darniam vystymuisi užtikrinti, bet priklausančių veikėjams, esantiems už hierarchinės kontrolės ribų, mobilizavimo. Ši priklausomybė paskatino atsirasti politikos tinklus (angl. policy networks) kaip naują valdymo formą, besiskiriančią nuo tradicinių valdymo formų - rinkos ir hierarchijos. Tai lėmė būtinybę greta pagrindinių ir dažniausiai išskiriamų trijų darnaus vystymosi dimensijų vertinti ir ketvirtąją - institucinę dimensiją, nuo kurios veiksmingumo priklauso socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių tikslų lygiagretus įgyvendinimas.
Lietuva atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių pagal kaimo darnaus vystymosi lygį. Todėl reikia ieškoti būdų, kaip tinklaveiką paversti veiksmingu instrumentu siekiant strateginių šalies tikslų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Europos lygmeniu, o ypač Lietuvoje, pastebima tik pati tinklų naudojimo viešojoje politikoje pradžia, būtina reguliariai peržiūrėti ir įvertinti tinklų naudojimo valdymui bei vystymui patirtį.
Mokslinė problema. Iki šiol sąlygoms, kuriomis tinklaveika yra veiksmingai naudojama, nagrinėti buvo skirta itin mažai dėmesio. Kaimo darnaus vystymosi siekiančios tinklaveikos vertinimų Lietuvoje neatlikta, nors pripažįstama jos svarba įgyvendinant darnumą. Be to, politikos tinklų sampratų ir apibrėžimų įvairovė tiek nacionalinėse, tiek ES politikos studijose rodo poreikį aiškiai apibrėžti politikos tinklo ir tinklaveikos sąvokas.
Tyrimo tikslas -įvertinti tinklaveikos panaudojimą siekiant darnaus kaimo vystymosi Lietuvos kaimo tinklo atveju.
Lietuvos kaimo tinklo panaudojimo darniam kaimo vystymuisi tyrimas buvo atliekamas naudojant kokybinius ir kiekybinius mokslinius tyrimo metodus: sisteminę mokslinės literatūros ir dokumentų analizę bei sintezę, struktūruotą Lietuvos kaimo tinklo narių apklausą. Apklausos metu gauti duomenys buvo apdoroti naudojant SPSS 16.0 statistinę programą ir Microsoft Office Excel skaičiuoklę. Duomenims analizuoti buvo taikomi aprašomosios statistikos, loginės analizės ir grafinio vaizdavimo metodai.
Studijoje išnagrinėtos politikos tinklų ir tinklaveikos sąvokos ir bruožai; pateiktas tinklaveikos panaudojimo siekiant darnaus kaimo vystymosi teorinis pagrindimas; parengtatinklaveikos panaudojimo politikos tinklų atveju vertinimo metodika ir pagal ją atliktas tinklaveikos vertinimas Lietuvos kaimo tinklo atveju. Parengtos išvados ir rekomendacijos.
Raktiniai žodžiai: kaimo darnus vystymasis, Lietuvos kaimo tinklas, politikos tinklas, tinklaveika.
| © 2013 | Visos teisės priklauso Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui |
Ribašauskienė, E.; Šalengaitė, D. 2013.Tinklaveika darnaus kaimo vystymosi kontekste: Lietuvos kaimo tinklo atvejis : mokslo studija [elektroninis išteklius]. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 59 p. ISBN 9789955481386.
