Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos vidaus vandenų žuvininkystės, akvakultūros produkcija, išauginimo ir prekinės produkcijos dinamika, kainos ir savikainos pokyčiai, vartojimo tendencijos, kainų pranašumai kitų šalių atžvilgiu siekiant konkurencingumo rinkoje. Tyrimo duomenys gali būti įdomūs prognozuojant žuvų auginimo akvakultūros įmonėse perspektyvas išsiplėtusioje ES bendrojoje rinkoje.
Lietuvoje, palyginus su kitomis ES valstybėmis, labai ryški karpių auginimo specializacijos kryptis. Senbuvių ES valstybių tvenkiniuose išauginami karpiai sudaro tik 8% akvakultūros žuvų, upėtakiai - 80% bei kitos žuvys - unguriai, šamai, eršketai ir kt. - 12%. Naujosiose ES valstybėse karpiai sudaro 67%, upėtakiai - 20%, kitos žuvys - 13%. Lietuvoje 2004 m. karpiai sudarė net 97% akvakultūros įmonėse išaugintų žuvų. Lietuvoje išaugintų karpių savikaina yra mažesnė negu artimiausiose ES šalyse, o kaina žemesnė. Todėl produkcija yra konkurencinga. Tačiau didėjantis darbo užmokestis, augančios įsigyjamų materialinių vertybių kainos didins žuvų savikainą.
Raktažodžiai: akvakultūra, vidaus ir užsienio rinka, eksportas, importas, žuvys ir jų produktai, vartojimas
Viktoras Vaikutis, Vilija Girgždienė. Vidaus vandenų žuvininkystės konkurencingumas // ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. 2006. Nr. 1 (priedas). P. 108-114. ISSN 1392-0200. (EBSCO, CAB Abstracts).
