Kaimo gyvybingumo sąvoka dažnai vartojama siekiant apibūdinti kaimą, kaip specifinę teritoriją, kuri turi ypatingą reikšmę ne tik konkrečiam regionui, bet ir šaliai visumoje. Vienas iš kaimo gyvybingumo elementų - kaimo gyventojai, jų kiekybinės, kokybinės charakteristikos: socialinis portretas. Šiame tyrime pasirinkome socialiniam kaimo gyventojų portretui vertinti rodiklių sistemą, kuri buvo naudojama gyventojų ir būstų 2001 ir 2011 metų surašymuose. Tyrimui atlikti naudota Lietuvos statistikos departamento 2001 ir 2011 m. surašymų duomenys. Tyrimo rezultatai parodė, kad. kaimo žmogaus socialinio portreto pokyčiai turėjo tiek palankių, tiek ir nepalankių tendencijų kaimo gyvybingumui. Prie teigiamų tendencijų reikėtų paminėti kaime didėjant aukštesnės kategorijos išsilavinimą turinčių, daugiau kalbų mokančių gyventojų dalį, sparčiau gerėjančias gyvenimo ir buities sąlygos palyginti su miestiečių. Prie tendencijų nepalankiai veikusių kaimo gyvybingumą būtų gyventojų mažėjimas, pagyvenusių, vienišų kaimo žmonių dalies kaimo gyventojų struktūroje didėjimas, mažėjantis kaimo gyventojų verslumas, pragyvenimo šaltinių skaičiaus mažėjimas ir nuolat didėjanti dalis asmenų, gyvenančių iš samdomojo darbo.
JEL kodai: R20, R10, R50.
Keyword(s): kaimo gyvybingumas, kaimo žmogus, socialinis portretas, viešoji gėrybė.
Kuliešis, G.; Pareigienė, L. 2015. The development of rural residents social portrait in 2001-2011. Management theory and studies for rural business and infrastructure development = Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 37(2):231-240. DOI:http://dx.doi.org/10.15544/mts.2015.21(ISSN 1822-6760 (print) / ISSN 2345-0355 (online)). [EBSCO, Business Source Complete, Ulrich’s, DOAJ, OAJI, IndexCopernicus, ERIH PLUS andAcademicKeys.com.].
Mokslo publikacija: The development of rural residents social portrait in 2001-2011